Tikėjimas

Tikėjimas yra pats svarbiausias dalykas šiame pasaulyje. Kol tikime, kad tam tikra veikla atneš rezultatą – ta veikla ir toliau užsiimame. Viskas ką matome, ar nematome, remiasi tikėjimu. Tikėjimo sąvokos negalima apibūdinti logišku paaiškinimu. Tikėjimo sąvoka yra aprašyta „Sanskrit Vyākaraṇoje“ (gramatikos knygoje), gurū vedānta vākyeṣu visvāsaḥ śradheti, visiškas pasitikėjimas kvalifikuotu Guru bei šventraščiais – tai yra vadinama tikėjimu. Jei kas nors nusprendžia sekti kažkuo, kas negali būti paaiškinta materialia logika, tada jis turi pasitikėti tikrojo Guru žodžiais ir Vedų šventraščiais, jei siekiama gauti garantuotą rezultatą. Priimdami tik tas dalis iš šventraščių, kurios mums priimtinos, ir atmesdami tai, kas mums nepriimtina – negausime jokio rezultato.

Jei norime išsivaduoti iš gimimo ir mirties rato turime vykdyti kiekvieną šventraščių reikalavimą. Andha-caṭaka nyāya, aklas vyras bando sugauti žvirblį, galima suvokti, kad tik turint tinkamą viziją sulauksime trokštamų rezultatų. Aklas vyras gali būti labai stiprus, bet jis neturi regėjimo, kuris būtinas, norint pagauti žvirblį. Kaip ir tie, kurie neseka tyro mokytojo nurodymais. Jie tiesiog švaisto savo laiką religijos vardan.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „GURU NIRNAYA DIPIKA, Šventraščiai nurodo: kas gali ir kas negali tapti Guru“, p. 69, išvertė Bhaktin Akvilė]