Šeimos žmogus

Bali Maharaja tęsė: „Prašau suteikti man tokią malonę, kad mano protas ir širdis norėtų tarnauti Tavo lotosinėms pėdoms, kurios priklauso tam, kuris neturi jokių materialių motyvų. Siekdamas Tavo lotosinių pėdų prieglobsčio, aš galiu pabėgti nuo šeimyninio gyvenimo. Mano vienintelis tikslas šiame gyvenime – melsti prieglobsčio prie tavo lotosinių pėdų. Noriu gyventi vienas arba kartu su tyrais atsidavusiais, be jokio nerimo kaip išgyventi.“

tannah prasida nirapeksa vimrgya yusmat-
padaravinda dhisananya grhandha-kupat
nriskramya visva-srananghry-upalabdha vrttih
santo yathaika uta sarva-sakhais carami

KOMENTARAS

Didieji išminčiai yra vadinami tyrais atsidavusiaisiais, nes jie nebeturi jokių materialių motyvų ir visa širdimi yra atsidavę Viešpačiui Krsnai. Jie negalvoja apie nieką daugiau, tik apie Viešpatį Krsną ir daro viską, kad jį patenkintų. Nors Bali Maharaja ir gimė demonų šeimoje, jis gyveno dvasinį gyvenimą. Jis buvo sukūręs šeimą. Bali Maharaja suvokė, kad šeimyninis gyvenimas yra kaip tamsa, nes asmuo pamiršta dvasinį gyvenimą, arba jį tarsi nukelia į antrą planą. Tai iš tikrųjų yra tiesa.

Gyvendamas šeimoje atsidavusysis yra įsitikinęs, kad jo/jos pareiga yra mylėti ir rūpintis savo šeima, palaikyti ryšius su pažįstamais žmonėmis ir giminėmis. Taip žmogus pamiršta tikruosius gyvenimo tikslus ir savo tarnystę Aukščiausiąjam Dievo asmeniui. Labai svarbu išlaikyti tarnystės nuotaiką, laikytis visų nurodytų dvasinių principų, palaikyti tvirtus ryšius su tyrais atsidavusiaisiais ir noriai prisidėti prie labdaros – tokia veikla patenkins Aukščiausiąjį Dievo asmenį.

Bali Maharaja troško atsižadėti šeimyninio gyvenimo ir laisvai mėgautis vaisiais nuo medžių. Jis mėgo tyrų atsidavusiųjų draugiją, nes jautė, kad toks gyvenimas suteikia ramybę. Kaip „Srimad Bhagavatam“ rašoma, pravrttir esam hi bhutanam nirvrttesu maha-phalam, „Yra galimybė gauti išsivadavimą liekant šeimos žmogumi, tačiau atsidavusysis, kuris eina atsižadėjimo keliu – jis garantuotai gaus išsivadavimą iš šio materialaus pasaulio.“

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Srimad Bhagavatam“, 10.85.45, išvertė Bhaktin Akvilė]