Nesitikėkite atlygio už savo tarnystę

„O visa ko naikintojau, mes visada Tave garbiname parifernalijos pagalba. Prašau nepyk ant mūsų, mūsų vaikų, anūkų, karvių, arklių bei mūsų kariuomenės. Prašome netrumpinti mūsų gyvenimo trukmės jokiu būdu.“

ma nas toke tanaye ma na ayusi
ma no gosu ma no asvestu ririsah
viranma no rudra bhamito vidhir
havismantah sadam itva havamahe

KOMENTARAS

Šis posmas patvirtina Vedantos filosofiją, kuri teigia, kad net ir garbinant Viešpatį, nereiktų tikėtis, kad Viešpats atlygins už tarnystę. Karma Mimarilsa filosofai teigia, jei tarnystė atliekama tinkamai – Viešpats privalo duoti atlygį. Tačiau Vedantos filosofija neigia šią sąvoką ir nurodo, kad Aukščiausiasis Viešpats yra visiškai nepriklausomas ir niekam nieko neprivalo duoti. Net po garbinimo ritualo, atsidavusysis turi ir toliau melstis Viešpačiui, pasirūpinti savo būtinaisiais poreikiais ir išlikti patenkintas.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Śvetāśvatara Upaniṣad“, 4.22, išvertė Bhaktin Akvilė]