Mokinys

Neinicijuotas bhaktas dar nėra išsilaisvinęs iš iliuzijos gniaužtų. Jei neinicijuotas bhaktas gali nustatyti, kuris mokytojas yra bona fide dvasinis mokytojas ir kuris nėra – toks bhaktas jau yra išsilaisvinęs iš iliuzijos gniaužtų. Jei mokinys išsilaisvinęs nuo netikro ego, vadinasi, jis supranta savo nereikšmingą poziciją santykuose su Guru. Tuomet bhaktas tampa nuolankus ir paklusnus. Bhaktas turi tobulinti šias savybes prieš gaudamas iniciaciją.

Po inicijacijos ir toliau vykdydamas atsidavimo tarnystę, vadovaudamasis savo bonafide Guru nurodymais, bhaktas palaipsniui tampa visiškai laisvas, net nuo subtilios iliuzijos formos ir netikro ego. Svarbu suprasti, kad tarnaudamas bonafide Dvasiniam Mokytojui, bhaktas pamažu įgyja žinių, taip kaip asmuo kasdamas žemę pasiekia vandenį.

Mokinys turi nuolankiai mokytis ir semtis dvasinių žinių iš tokio tyro dvasinio mokytojo. Tas, kuris bando siekti dvasinių žinių be tobulo dvasinio mokytojo pagalbos, tiesiog susikuria sau kliūtį, nes pažeidžia vedinį įstatymą.

Bhaktas niekada neturėtų jaustis išsigandęs ar pažemintas, siekdamas savo dvasinio mokytojo. Bhaktas visada turėtų siekti tyro Dvasinio Mokytojo, kuris pašalins visas abejones. Tikrasis Dvasinis Mokytojas yra lengvai prieinamas bet kuriam nuoširdžiam ieškotojui.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „GURU NIRNAYA DIPIKA, Šventraščiai nurodo: kas gali ir kas negali tapti Guru“, p. 89, išvertė Bhaktin Akvilė]