Kṛṣṇa labai myli savo atsidavusiuosius

Krsna myli savo tikrąjį atsidavusįjį. Nesvarbu, kokią poziciją jis užima. Jei jis arba ji yra nuoširdus ir pasiruošęs rimtai vykdyti atsidavimo tarnystę, Krsna žaidžia su tokiu atsidavusiuoju. Pavyzdžiui, Sudama buvo nuoširdus atsidavusysis ir labai mylėjo Krsną. Jam visiškai nerūpėjo jo materialinė padėtis. Vieną dieną jo žmona Sushila paprašė, kad jis eitų susitikti su savo draugu Viešpačiu Krsna ir paprašytų jo pagalbos. Sudama buvo vyresnio amžiaus ir jis ėjo link Dvarakos basomis. Jis nueidavo tam tikrą distanciją ir po to atsiguldavo pailsėti po medžiu.

Krsna netoleruoja, kai jo atsidavusys patiria nepatogumų. Taigi pats Krsna jaučio tempiamu vežimu atvyko į tą vietą, kur ilsėjosi atsidavusys ir pasiūlė nuoširdžiam atsidavusiajam įsiropšti į vežimą, nes jis taip pat vyko į Dvaraką. Kelionės metu Krsna nuolat kartojo: „Laksmi, Laksmi.“ Tuo metu buvo vidurdienis ir Krsna pasiūlė užkąsti. Sudama atsakė: „Ne, aš noriu pamatyti Krsną. Aš turiu reikalų su juo. Ir Krsna, kaip vadeliotojas, atsakė: „Ne, ne, dabar pietų metas ir aš negaliu pradėti valgyti, kol nepavalgė brahmanas.“ Po ilgų įkalbinėjimų Sudama pritarė pasiūlymui.

Vadeliotojas nesustodamas kartojo: „Laksmi, Laksmi“ ir papasakojo Sudamai, kad Krsna myli savo žmoną, ir kad jos vardas yra Laksmi. Jis pasiūlė brahmanui gardžios halavos, saldumynų ir purių. Brahmanas pagalvojo: „Mano žmona ir vaikai namie. Kaip aš galiu puotauti, kol tuo tarpu jie alkani?“ Viešpats Krsna suprato kas tuo metu vyksta Sudamos širdyje, nes Viešpats glūdi kiekvieno žmogaus širdyje paramatmos pavidalu. Taigi Viešpats Krsna iškart sukūrė magišką įvykį, kuriame karalius surengė puotą visiems netoliese buvusiems brahmanams ir visiems kaimo gyventojams, kuriame gyveno Sudama. Visą likusį nesuvalgytą maistą brahmanai parsinešė namo. Tuomet Viešpats Krsna pavirto miestelio, kuriame gyveno Sudama, vadovu ir nuvyko į tą vietą, kur Sudama sėdėjo Krsnos vežime. Jis tarė Sudamai: „Tu žinai, tavo šeima valgė nuostabų maistą, kuris buvo užsakytas karaliaus.“ Sudama ir Krsna tai išgirdo, ir Krsna, būdamas vežimo vadeliotoju, tarė Sudamai: „Matai, dabar gali valgyti. Tavo žmona jau soti“. Sudama pavalgė, nes nenorėjo, kad vadeliotojas nusimintų, kad jis nevykdo jo prašymo. Tuomet Krsna pasiekė vandenyną, transformavosi į valtininką ir pasiėmė savo atsidavusį kartu su savimi.

Krsna labi myli savo atsidavusiuosius, todėl kartais jis palieka savo buveinę, žmonos draugiją ir transformuojasi į įvairias formas, kad galėtų pasirūpinti savo nuoširdžiu atsidavusiuoju. Mes tiesiog turime tapti nuoširdžiais ir pradėti rimtai tarnauti Krsnai.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, 2016 m. sausio mėn., išvertė Bhaktin Akvilė]