Kasdieninė dvasinė praktika

„Jei esame mažesni už medžio šakeles ir supersiela yra didesnioji šakelė – dvasinės praktikos metu, trinant abi šakeles viena į kitą, pamatysime liepsną. Tuomet galėsime išvysti Aukščiausiąjį Dievo asmenį.“

sva-deham aranim krtva pranavam cottararanim
dhyana nirmathanabhyasad devam pasyen nigudha vat

KOMENTARAS

Senovėje porą medinių šakelių trindavo viena į kitą, kol atsirasdavo kibirkštis, ir tuo metu niekas nenaudodavo jokių degtukų. Yra labai sunku gauti žmogaus gyvybės formą, tačiau mes ją gavome, todėl išminčiai pataria, kad turime stengtis patenkinti Aukščiausiąjį Viešpaties Asmenį.

Tiesiog kaip trinant medines šakeles viena į kitą atsiras kibirkštis, taip ir mes turime palaikyti stabilią bhakti jogos praktiką ir nuolat kartoti Šventus Dievo vardus. Tuomet pats Viešpats, supersielos pavidalu, apsireikš prieš mus.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Śvetāśvatara Upaniṣad“, 1.14, išvertė Bhaktin Akvilė]