Kaip išvysti Viešpatį?

Jei atsidavusysis kartoja japą jau kurį laiką ir jei Viešpats dar prieš jį nepasirodė, tuomet bhaktas neturėtų galvoti, kad turbūt jau reikia stabdyti japos kartojimą. Tokios mintys yra iliuzinės energijos produktas. Atsidavusysis turėtų išlikti kuklus ir nenustoti kartoti Krsnos vardo, tokiu būdu kviesdamas Krsną pas jį ateiti.

Jei atsidavusysis negali ramiai kartoti japos, jis turėtų ieškoti savo paties trūkumų ir nuolankiai keisti savo sąmonę, norėdamas gauti Viešpaties palaiminimus. Tuomet pats Viešpats priartės prie tokio atsidavusiojo. Žmonės galvoja, kad jie jau tarnauja Viešpačiui ir kartoja šventus Dievo vardus jau kurį laiką, todėl nusipelnė palankaus rezultato. Jei jie nepajuto jokio rezultato, tuomet jų protai yra lyginami su bezdžionėmis.

Kartą beždžionės pastebėjo, kad visi valgo mango vaisius, o jos jų neturi. Beždžionės pastebėjo, kuomet pasėsime mango sėklą, tuomet užaugs mango medis, kuris sunokins daug mango vaisių. Taigi jos surinko išmestas sėklas iš žmonių, kurie valgė mango vaisius ir tas sėklas pasodino į dirvą. Po kiek laiko nekantrios beždžionės iškasė dar nesudygusias sėklas ir stebėjosi, kodėl jos dar neišdygo. Jos pamatė, kad sėklos jau buvo pradėjusios dygti, tik mango vaisiai dar nebuvo spėję užderėti.

Panašiai elgiasi ir žmonės, kurie kartoja japos ratus dar tik trumpą laiką ir tikisi gauti Viešpaties malonę. Tuomet tokie žmonės turi tokią pačią samonę, kaip ir beždžionės. Jos numarino dygstančias sėklas. Taip ir žmonės, kurių protas neramus. Jų japos kartojimas neatneš jokio teigiamo rezultato. Šventraščiai teigia, jog atsidavusysis turėtų kartoti šventus Dievo vardus iki tol, kol asmeniškai pamatys Viešpatį.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Kaip praleisti savo paskutines septynias dienas šioje žemėje“, išvertė Bhaktin Akvilė]