Kaip atpažinti kvalifikuotą Dvasinį Mokytoją

„Garuḍa Purānoje“ Kṛṣṇa kalbasi su Garuda:

yāvat svāstham idaṁ śarīraṁ yāvat jarā dūrato
yāvac cendriya saktir apratihatā yāvat kṣayo nāyuśaḥ
ātma śreyasi tāvadeva viduṣā kāryaḥ prayatno mahān
sandīpte bhavane ca kūpa khananaṁ pratyudyamaḥ kīdṛśaḥ

„Protingas žmogus turėtų pradėti praktikuoti dvasinį gyvenimą dar tada, kuomet yra jaunas ir sveikas, bei senatvė rodos dar toli toli. Naudodamiesi savo pojūčiais bei gabumais turime stengtis siekti tobulumo. Tuo tarpu vėlesniame amžiuje gali pritrūkti laiko įvairioms dvasingumo praktikoms. Taip, kaip per vėlu kasti šulinį, kuomet laikas gesinti degantį namą. Tad, ar tikslinga pradėti kasti šulinį?“

Žmonės pasiklydę materialioje aplinkoje, nes viskas nuolatos kinta. Kiekvienas žmogus miršta jam numatytu laiku. Ką turime daryti, kad nutrauktume gimimo ir mirties ciklą? Reiktų pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris nuneš į aukštesnę platformą arba leis pakilti virš mirties. Daugelis žmonių lieka nesėkmingais, nes laimės ieško netinkamose vietose. Atsakymai yra randami mūsų viduje. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad gyenimas užsibaigia fizinio kūno mirtimi.

Tyra siela suvokia, kad gyvenimas nesibaigia fizinio kūno mirtimi. Tad kuo turėtume pasikliauti? Kas sugebėtų sugebėtų atsakyti į šiuos klausimus? Tik išorinė Aukščiausiojo Kūrėjo galia gali atsakyti į tokius klausimus. Tobulas Dvasinis Mokytojas yra Caityos-gurū įsikūnijimas, arba Supersiela, kuri glūdi kiekvienos gyvos būtybės širdyje. Sudėtinga suvokti, kad būdami fiziniame kūne galime bendrauti su Chaitya-Guru. Viešpats Caitya-Guru, per vidinį žinojimą, atsiskleidžia tyroms būtybėms ir joms nurodo kaip pasielgti tam tikrose situacijose. Be Dvasinio Mokytojo, kuris atstovauja Caityą-Guru, neįmanoma vykdyti Jo nurodymų. Tyram ieškotojui Kṛṣṇa atsiųs Dvasinį Mokytoją, kad galėtų perteikti tikrąjį žinojimą. Jei mokinys vykdo Dvasinio Mokytojo nurodymus – tuomet mokinys tikrai gaus išsivadavimą iš šio materialaus pasaulio.

Esti daugybė dvasinių mokytojų. Kiekvienas iš jų teigia, kad yra tikras, tobulas, turi tiesioginį ryšį su Dievu ir visi turi juo sekti. Tačiau kaip galima nustatyti, kuris iš jų yra tikras, o kuris vis dėlto nėra tikrasis Dvasinis Mokytojas?

Pasaulis yra dvilypis. Jame galioja dvigubi standartai: tiesa ir melas, gėris ir blogis, tobulumas bei neišmanymas. Tai patvirtinta „Bhagavad Gītoje“, kuomet Viešpats Kṛṣṇa kalbasi su Arjuna, dvau bhūta sargo loke'smin, Dievo kūrinijoje esti dvi kategorijos gyvųjų būtybių. Materialiame pasaulyje egzistuoja tiesa ir melas, nes esti kvalifikuoti ir nekvalifikuoti Guru, mokytojai ir sukčiai. Jų savybės bei požymiai yra aiškiai aprašyti senovės Indijos šventraščiuose.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „GURU NIRNAYA DIPIKA, Šventraščiai nurodo: kas gali ir kas negali tapti Guru“, p. 6, išvertė Bhaktin Akvilė]