Gyvenimo trukmė mažėja sulyg kiekviena dviena

KOMENTARAS

Žmogaus gyvenimo trukmė yra ribota. Gyvenimo trukmės neįmanoma prailginti. Taip pat ir laikas, kuris praėjo – jo neįmanoma atsukti atgal. „Canakya Niti“ teigia: „ayusah ksna eko’pi na labhyate svarna kotibhih, nei vienas gyvenimo momentas negali būti sugrąžintas, net ir išleidžiant milijonus aukso monetų.“

Nuo saulėtekio iki saulėlydžio, gyvenimas trumpėja sulyg kiekviena diena, bet tie, kurie yra susirūpinę savo šeimos reikalais net negalvoja apie artėjančią mirtį. Ar begali būti didesnė iliuzija nei ši?

Žodis „mudhah“ reiškia „šiurkščiai kvaila“, tai rodo, kad tokie žmonės nesuvokia, ką jie veikia šiame gyvenime ir kas jiems padės mirties momentu. Tokie žmonės eikvoja savo laiką šeimai, visuomenei ir draugams. Žmonės yra kvaili. Jie nusuvokia, kad mirtis gali pasibelsti bet kurią akimirką, tačiau jie vistiek tikisi, kad niekada nemirs. Koks dar gali būti didesnis stebuklas nei šis? Esmė yra ta, kad visi žmonės miršta dėl vienos ar kitos priežasties, tačiau dauguma, tarsi galvoja, kad mirtis jų nepalies.

„Mahabharatoje“, kuomet Yudhisthira Maharaja paklausė Dharmadevos, koks yra nuostabiausias dalykas šioje kūrinijoje, Yudhisthira Maharaja atsakė taip: „ahany ahany bhutani gacchanti yama mandiram sesam jivantum icchanti kim ascarya matah param, nors kiekvieną dieną miršta žmonės ir pasiekia Yamaradžo (mirties Dievas, kuris nusprendžia, kur siela turi eiti, į pragarą ar į dangų) planetą, gyvi žmonės ir toliau galvoja, kad jie gyvens amžinai bei niekada nemirs.

Kas dar gali būti labiau stebėtina? Tokie kvaili žmonės praleidžia savo brangų gyvenimą mėgaudamiesi materialiais malonumais ir organizuoja įvairius renginius, kad patirtų tokius malonumus. Norėdami patvirtinti šiuos teiginius, cituojame posmą iš „Moha-mudgara Stotra“, „balas tavat krida saktah tavat taruni saktah vrddhas tavat cinta-saktah pare brahmani ko ‘pi na saktah, vaikystėje asmuo susipažįsta su žaislų pasauliu, būdamas jaunas siekia sukurti darnius santykius ir senatvėje susiduria su gyvenimo rūpesčiais. Tokiu būdu, vargu ar kam nors pavyks pasiekti Aukščiausiajį Viešpatį.“

Vandens gyvūnų sekliame vandenyje pavyzdys yra tinkamas apibūdinti tokios klasės žmones, nes žuvys ir kiti vandens gyvūnai mirs vandeniui nespėjus ir išgaruoti. Žmogaus gyvenimas pasibaigs, kai jo gyvenimo trukmė pasibaigs. Todėl yra sakoma: „Tik pačios laimingiausios sielos sieks dvasinio gyvenimo pagal autentišką Dvasinį Mokytoją ir gaus išsivadavimą.“ „Śrīmad Bhāgavatam“ teigia: „anma koti sukrtibhir na labhyate, galimybė siekti dvasinio gyvenimo neįmanoma net milijonus gyvenimų darant labdaringus darbus.“

Norint suvokti Krsnos sąmonę, būtina gauti palaiminimus. Tokie palaiminimai kartais atsiranda sutikus kvalifikuotą Dvasinį Mokytoją ir pradedant praktikuoti dvasinį gyvenimą. Asmuo neturėtų praleisti tokios galimybės. Reikia nuoširdžiai priimti tokią galimybę. Geriau vėliau negu niekada.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Śrīmad Bhāgavatam“, 10.20.37, išvertė Bhaktin Akvilė]