Asilo maudynės

Brāhmaṇo Bīrabal ir Indijos imperatoriaus Akbar pavyzdys puikiai įrodo, kodėl ne kiekvienas atsidavusysis gali tapti Guru. Matydamas, kokią garbę brāhmaṇas suteikė visiems, imperatorius sušuko: „Bīrabal! Noriu tapti induistu“. Bīrabal atsakė: „Aš atsiprašau, neįmanoma Jums tapti induistu, nes Jūs nesate nuoširdus.“

Akbar tada paklausė: „Kodėl tai neįmanoma?“ Bīrabal atsakė: „Aš atsakysiu Jums rytoj.“ Kitą rytą Bīrabal paėmė asilą, daug naujų rankšluosčių, muilų, aliejų ir kvepalų. Visa tai tik todėl, kad šventoje Jamunos upėje asilą pakeisti į bulių, jį išmaudant. Jis įbrido į Jamunos upę, kur visą dieną maudė asilą. Pusė dienos praėjo ir Bīrabal negrįžo į susirinkimą. Akbar išsiuntė keletą pasiuntinių, kad surastų Bīrabal buvimo vietą. Jie rado jį upėje, maudant asilą. Pasiuntiniai pasakė Bīrabal, kad imperatorius jo ieškojo. Bīrabal atsakė: „Prašome pasakyti imperatoriui, kad aš vykdau savo misiją. Kol aš nepabaigsiu – niekur nejudėsiu.“ Pasiuntiniai perdavė naujienas imperatoriui.

Tada imperatorius nužygiavo prie Jamunos upės, kur sutiko Bīrabal ir paklausė apie jo misijos svarbą, bei kodėl jis nepalydėjo jo į surinkimą. Bīrabal atsakė: „Aš bandau pakeisti šį asilą, sugaišau tiek daug laiko, naudojau daug muilų, aliejų ir kvepalų, bet vis dar nėra jokių ženklų, kad šis asilas pavirs į jautį.“

Tai išgirdęs, Akbar atsakė: „Tu kvailys! Kaip asilą gali paversti jaučiu, tai neįmanoma!“ Išklausęs šiuos žodžius Bīrabal pasakė: „Pone, jei asilas negali būti paverstas jaučiu, kaip Jūs galite tikėtis tapti induistu?“ Akbar buvo patenkintas ir sutiko su Bīrabal, kad jis netaps induistu. Jie abu kartu sugryžo į rūmus.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „GURU NIRNAYA DIPIKA, Šventraščiai nurodo: kas gali ir kas negali tapti Guru“, p. 105, išvertė Bhaktin Akvilė]