Apgink Viešpatie

„O Aukščiausiasis Viešpatie, tavo tarnas pateko į šios materialios egzistencijos sūkurį ir tarsi gyvatė jį laiko savo gniaužtuose. Tavo tarnas dar tarsi trokšta mėgautis materialiais malonumais, kurie yra juokingi ir nereikšmingi, tačiau noras mėgautis be paliovos didėja. Prašau būk gailestingas, pakelk ir apsaugok šią gyvąją esybę, duodamas man instrukcijas, kurios padės man išsivaduoti iš šio materialaus pasaulio.“

dastam janam sampatitam bile’smin
kalahina ksudra-sukhorutarsam
samuddharainam krpaya’pa vargyair
vacobhirasinca mahanubhava

KOMENTARAS

Arogantiški žmonės neprašo Viešpaties malonės, nes jie mano, kad jų gyvenimo filosofija yra teisinga, ir jei jie patiria kančias, jie galvoja, kad jau buvo nulemta jas patirti. Taigi jie tiki, kad nereikia melstis ir niekas jų nepasigailės. Tačiau savo širdyse visi suvokia, kad egzistuoja pranašesnė būtybė, kuri galėtų išgelbėti juos nuo nepageidaujamų situacijų. Žmonės yra per daug arogantiški. Dauguma žmonių giliai savyje slepia savo kančias, nors išoriškai jie ir atrodo, kad yra laimingi.

Nuolankios sielos prašo Viešpaties, kad jis būtų joms gailestingas ir išvaduotų nuo kančių. Kas šiame pasaulyje nepatiria kančių ar tampa sotus nuo juslinio pasitenkinimo? Kiekvieno iš mūsų laikas šioje žemėje yra suskaičiuotas. Mirtis vieną dieną pasibels pas kiekvieną. Norėdami išspręsti savo problemas turėtume atsisakyti visų abejonių, nuoširdžiai melstis Viešpačiui ir prašyti jo pasigailėti. Tyras dvasinis mokytojas atskleis maldos meną savo nuoširdžiam mokiniui. Priklausomai nuo mokinio požiūrio, Dvasinis Mokytojas atskleidžia dvasines instrukcijas ir užsimezga ryšys tarp Krsnos ir tikro atsidavusiojo, Udhava.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Śrīmad Bhāgavatam“, 11.19.10, išvertė Bhaktin Akvilė]